Apibrėžiant pleiskanas, reikia suprasti, kad ši būklė nėra odos liga. Tačiau tai gali būti labai erzinanti problema, nes dėl jos ant galvos odos, taip pat pečių ir kitų kūno vietų, pavyzdžiui, antakių, susidaro baltų dribsnių. Ji taip pat gali sukelti paraudimą ir niežulį, ypač kai dribsniai patenka į plaukus. Pleiskanos gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai nuo jų kenčia 15-50 metų amžiaus žmonės. Vis dėlto ja galite susirgti ir būdami jaunesni ar vyresni. Manoma, kad pleiskanas sukelia galvos odoje natūraliai esančių bakterijų perteklius. Sveika galva gamina daug riebalų, kurie naudojami odai drėkinti. Pleiskanos atsiranda, kai galvos odoje gaminasi per daug riebalų ir nepakankamai bakterijų, kurios maitinasi aliejais. Dėl to kaupiasi bakterijų atliekos, vadinamos oleino rūgštimi, kuri labai dirgina galvos odą ir dėl to iškrenta odos žvyneliai. Tai ir patenka ant pečių ir į plaukus! Šampūnas nuo pleiskanų ir plaukų ekspertės įžvalgos.
Pleiskanų atsiradimo priežastys
Yra įvairių pleiskanų priežasčių, pavyzdžiui, genetika, stresas, klimato kaita, netinkama mityba ir tam tikros odos ligos. Dažniausios pleiskanų priežastys yra šios: – Genetinės priežastys: Kai kurie žmonės turi genetinį polinkį sirgti pleiskanomis. – Stresas: Stresas gali paskatinti organizmą gaminti daugiau riebalų, o tai savo ruožtu sukelia pleiskanų atsiradimą. – Klimato kaita: Karštas oras, šaltas oras ir drėgmės pokyčiai gali sukelti pleiskanų atsiradimą. – Netinkama mityba: Dėl netinkamos mitybos galvos oda gali labiau riebaluotis ir atsirasti pleiskanų. – Tam tikros odos ligos: Tam tikros odos ligos, pavyzdžiui, egzema ir psoriazė, gali sukelti pleiskanų atsiradimą.
Pleiskanų požymiai ir simptomai
Yra keletas pleiskanų požymių ir simptomų: niežulys, paraudimas ir pleiskanos. – Raudonumas: kai kuriems žmonėms pleiskanojant galvos oda parausta, sudirgsta ir niežti. Taip paprastai nutinka, kai dribsniai pašalinami nuo galvos odos ir patenka į plaukus. – Dribsniai: tai labiausiai matomas pleiskanų požymis. Jos yra baltos ir plutelės, o tai yra negyvų odos ląstelių, nukritusių nuo galvos odos, rezultatas. Imuninė sistema išskiria chemines medžiagas, dėl kurių ląstelės žūsta pagreitintu tempu, todėl jos nukrenta greičiau nei įprastai. – Galvos odos jautrumas: kai kurie žmonės pastebi, kad sergant pleiskanomis jų galvos oda yra jautresnė prisilietimui. Taip yra dėl to, kad galvos oda yra ne tokia sudrėkinta, kai yra uždegimas, todėl ląstelės tampa jautresnės.