Kas perka mišką, pirmiausiai turbūt pagalvoja apie jo praktinė vertę. Gal kažkam miškas yra vertingas kaip žaliava, iš kur galima gauti medienos statybai, pramonei, dirbiniams. Kitiems miškas yra ypatingas dėl savo gamtos grožio, plėtojant turizmą ar kitą su socialumu ir aplinka susijusį verslą. Populiaru kurortinėse vietose turėti kokias nors kaimo turizmo sodybas, pirtis ir kitas gražias vietas, kur galima ilsėtis, kada tam būna poreikis. Taigi, sumanus verslininkas galbūt perka mišką ir tam, kad galėtų ten įkurti kokią nors sanatoriją, atsipalaidavimo, rekreacijos zoną. Visgi, ne kiekvienas žmogus vienodai žiūri net ir į tokius pramoninius dalykus. Štai dėl ko normalu, jog esti ir visiškai nepraktiškų požiūrių į meną.
Žaliava peizažų tapybai
Tikrai nerasite dailininko, mėgstančio tapyti peizažus, kuris pasakytų, kad perka mišką. Ne, jam to nereikia – jis ateina su molbertu ir dažais kur nors proskynoje ir tapo, ką mato. Ką nemato, irgi nutapo. Dabar nebėra populiaru daryti tokius paveikslus ir tapyti gamtą, peizažus, tačiau tebėra madinga fotografuoti. Fotografijai išstūmus paprastus rankų darbo menus, tokius kaip tapyba, tapo normalu fotografuoti grožį. Kamera daug efektyviau gali įamžinti momento nuotaiką, deja, braižas visada bus šiek tiek panašus.